Lietuviško lino ambasadorės parveža gerų žinių iš Norvegijos

272 0
272 0
IMG_0738

„Esame Osle, didžiausiame Norvegijos muziejuje „Norsk Folkemuseum“, po atviru dangumi, kur pristatome lietuvišką liną. Čia gausu turistų iš viso pasaulio, kurie su didžiuliu susidomėjimu klausia, kaip jis atrodo. Pamačiusios smalsius veidus, visus gyvosios parodos lankytojus kviečiame išmėginti jėgas dirbtuvėse, kuriose demonstruojame lininio siūlo kelią, rodome, kaip išgaunamas, apdirbamas ir panaudojamas lino pluoštas. Mums labai malonu matyti parodos lankytojų emocijas – žmonių smalsumas ir aktyvumas pranoksta visus lūkesčius“, – pasakoja tarptautinio lietuvių ir norvegų projekto „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros“ įgyvendintoja Agnė Žilinskaitė.


Parodos premjera sausį įvyko mažame Norvegijos miestelyje Sandanėje, kur vietiniai gyventojai ir moksleivių grupės turėjo unikalią galimybę pirmieji susipažinti su norvegiškos vilnos ir lietuviško lino apdirbimo tradicijomis. „Ten pristačiau knygą „Siūlo kelias“, kuri kiekvienam neabejingam savo krašto tradicijoms padės akimirkai sugrįžti į praeitį ir prisiliesti prie unikalios vilnos ir lino istorijos. Tiek per parodos premjerą Sandanėje, tiek čia – Osle, sulaukiame daug susidomėjimo. Pastebime, kad žmonės yra pasiilgę tikrų istorijų apie savo protėvius, jiems norisi pamatyti, kaip jie gyveno, darbavosi. Smagiausia dalis viską patikrinti savo jėgomis: lankytojai nori sužinoti, ar jiems pavyktų kažką panašaus padaryti savo rankomis“, – pasakoja edukacinės knygos „Siūlo kelias“ autorė ir projekto dalyvė Marija Kajotienė.

Sėkmės formulė

Lietuvos delegacija daugelį mėnesių ruošėsi gyvajai parodai, kurios metu sugalvojo, kaip patraukliai pristatyti lino ir vilnos apdirbimo meną šiuolaikiniam žmogui. „Norvegijoje su vilnos ir lino apdirbimo tradicijomis susipažino maždaug keturi šimtai žmonių, tikimės, kad Lietuvoje lankytojų skaičius bus dar didesnis. Iš žmonių reakcijų čia matome, kad tikrai neapsirikome pasirinkę gyvų dirbtuvių tematiką. Parodos svečiams didžiausias stebuklas yra tai, kaip iš augalo iškart galime gauti pluoštą: jis slypi šiaude ir galima plika akimi pamatyti. Lankytojai stebisi, kad tas pats pluoštelis, tinkamai jį apdirbus ir paruošus, iškart yra tinkamas verpti, o suverptas siūlas, jau gali keliauti į stakles ir netrukus tapti audiniu – tai paprasta ir natūralu“, – įspūdžiais dalinasi Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos vykdomoji direktorė A. Žilinskaitė.

Anot jos, parodos lankytojai lygina lietuvišką tautinį kostiumą su norvegišku ir aikčioja apie jų panašumus: „Būdavo tokių žmonių, kurie galvodavo, jog esame norvegės, ir tik pradėjus bendrauti, jie išgirsdavo apie Lietuvą. Daugelis turistų iš egzotiškų šalių pirmą kartą girdėjo mūsų šalies pavadinimą, tad su malonumu paklausydavo apie mus ir mūsų tradicijas. Į parodą dažniausia atkeliauja trys vienos šeimos kartos: seneliai, tėvai ir vaikai. Vyresnioji karta procesus yra mačiusi ar dariusi, o jaunimas ateina be žinių – jiems reikia viską pasakoti nuo pradžių. Taip pat pastebėjome, kad čia audimo, verpimo ir susiję amatai yra gana dažnas hobis, tarp žmonių, dirbančių intensyvų darbą. Jiems tai lyg meditacija, tačiau audimo tradicijos nėra perimtos iš tėvų ar senelių. Dalis mūsų kalbintų žmonių audimą ar jam giminingus amatus atranda savarankiškai, juolab, kad techninės galimybės, pavyzdžiui, modernūs šiuolaikiniai verpimo rateliai, leidžia užsiimti šia veikla patogiai ir lengvai.“

Gera žinia lietuviams

„Gyvasis stendas atkeliauja į Lietuvą ir aš tikrai pažadu visiems, jog tai, ką patirsite prisilietę prie senųjų vilnos ir lino apdirbimo tradicijų, praplės jūsų suvokimą į naują lygį“, – intriguoja tarptautinio projekto „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros“ įgyvendintoja, Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė Indrė Rutkauskaitė.

Lietuvoje parodos premjera numatoma kovo 3-5 d. Vilniuje, Kaziuko mugėje, Katedros aikštėje, ties miesto varpinės bokštu. Visų lankytojų lauks edukatoriai Lars Olav Muren ir Terje Planke iš didžiausio Norvegijos kultūrinės istorijos muziejaus Osle Norsk Folkemuseum bei Anne Kristin Moe iš kultūros istorijos muziejaus Nordfjord Folkemuseum Sandanėje. Lietuvos komandoje darbuosis knygos „Siūlo kelias“ autorė M. Kajotienė ir Ukmergės rajono Krikštėnų kaimo bendruomenės edukatorės Janina Svetlikauskienė ir Dalia Banišauskaitė.


Parodoje bus demonstruojamas intriguojantis lietuviško lino ir norvegiškos vilnos kelias nuo pluošto iki audinio, atskleidžiami skirtumai bei panašumai tarp abiejų kultūrų. Parodos organizatoriai tiki, kad šis magiškas procesas nepaliks abejingų. Mobiliame stende eksponuojama paroda ne tik leis įsitikinti, kad senųjų tradicijų pažinimas gali tapti perspektyvia profesija,– kiekvienas norintis galės pats sudalyvauti darbo procese.

Naudinga informacija

Kovo 6-8 d. paroda bus pristatyta Ukmergės kultūros centre adresu: Kauno g. 8 (II aukštas; Ukmergėje). Paroda duris atvers kovo 6 d. 11 val. ir veiks iki 19 val., o likusiomis dienomis veiks nuo 10 val. iki 18 val.

Kovo 9-11 d. mobilią edukacinę parodą bus galima aplankyti restauruotame Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko name, esančiame Mažeikių rajone, Viekšnių seniūnijoje, adresu: Pavirvytės g. 14, Pavirvytės kaimas. Dvarininko namas pasižymi daugeliu autentiškų detalių. Lankytojų paroda lauks kiekvieną dieną nuo 11 val. iki 19 val.

Parodos nemokamos ir bus vedamos trimis kalbomis: lietuviškai, angliškai ir norvegiškai.

Registracija į parodas pavieniams asmenims nebūtina, tai aktualu tik didesnėms nei 10 asmenų grupėms. Registruojantis prašome nurodyti, kiek žmonių dalyvaus ir kada grupė atvyks.

Prašome registruotis šiuo kontaktu:

Vilniaus dailiųjų amatų asociacija – Indrė Rutkauskaitė (mob.tel.: +370 6 8413902; el. paštas: vdaa.info@gmail.com

Daugiau informacijos:

www.makingandgrowing.com

www.vdaa.lt

APIE PROJEKTĄ (Nr. EEE-LT07-KM-01-K-017)

  • Tikslas: Rekonstruoti, keistis ir skleisti tradicines tekstilės amato žinias Lietuvoje ir Norvegijoje.

  • Veikla: Norvegijos avių vilnos ir Lietuvos lino produkcijos tyrimas per mokslo ir fizikinių procesų prizmes ir inovatyvaus produkto – mobilios, gyvos, atviros, edukacinės parodos – sukūrimas. Projekto metu bus siekiama ištirti abiejų šalių tradicines priemones ir archajiškus praktinius gamybos metodus šioje srityje. Taip muziejų artefaktų tyrimas ir praktinės amatininkų žinios bus sujungtos pasitelkus istorinės rekonstrukcijos metodikas.

  • Laukiami rezultatai: Visas tiriamasis ir rekonstrukcinis procesas viešinamas tam skirtame tinklaraštyje 3 kalbomis (lietuvių, anglų, norvegų), inicijuojamos diskusijos interneto erdvėje, siekiant mokyti ar keistis idėjomis, žiniomis. Taip projekto produktas kuria papildomą kokybišką alternatyvą menui, kultūrai bei žinioms perteikti ir kultūros turizmui plėtoti. Taip pat suteikia galimybę netradicinėje aplinkoje prisiliesti prie gyvosios istorijos, užtikrins domėjimąsi socialine, kultūrine, menine ir gamtine savo krašto aplinka.

Vertė: 132 467,73 Eur.





Siūlo kelias logotipai

Prisijungti prie diskusijos