Tarptautinio lietuvių ir norvegų projekto „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros“ gyvoji paroda sulaukė milžiniško susidomėjimo. Šimtai žmonių Vilniaus Kaziuko mugėje, Ukmergės kultūros centre ir Mažeikių rajone restauruotame Pavirvytės dvarininko name susipažino su senaisiais amatais.

„Parodos svečius pasitikome pasipuošę tautiniais kostiumais. Kiekvienam lankytojui pristatėme lino ir vilnos istoriją, jie galėjo patys išmėginti senuosius padargus ir pamatyti, kaip gimsta siūlas. Didžiuojamės, kad šiuolaikiniai žmonės taip noriai ir aktyviai reagavo į galimybę pažinti savo prosenelių gyvenimą, o svečiai iš Norvegijos buvo nustebinti gausiomis mūsų tautiečių žiniomis“, – pasakojo Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos vykdomoji direktorė Agnė Žilinskaitė.

Vilniaus Kaziuko mugėje stendą aplankė ir Norvegijos Karalystės ambasadorius. Pabendravęs su projekto atstovais iš Norvegijos, kurie parodos lankytojų akį traukė savo puošniais tautiniais kostiumais, jis išgirdo tik teigiamus atsiliepimus. Pasak edukatorių Larso Olavo Mureno ir Terje Planke iš didžiausio Norvegijos kultūrinės istorijos muziejaus Osle „Norsk Folkemuseum“, lietuvių bendrojo išprusimo žinios apie tekstilės tradicijas tikrai daro įspūdį: „Esame itin sužavėti Lietuvos vaikais. Jie daug žino ir yra labai imlūs senosioms technologijoms, kurias jiems demonstravome. Matome, kad Lietuvoje kultūrinis paveldas yra itin gerai vertinamas.“

Viešnia Anne Kristin Moe iš kultūros istorijos muziejaus „Nordfjord Folkemuseum“ Sandanėje, kur įvyko gyvosios parodos premjera, atkreipė dėmesį į dažniausiai užduodamus lankytojų klausimus. Pasirodo, lankytojai daugiausia tyrinėjo svečių tautinius kostiumus ir juos lygino su lietuvių raštais.

„Anne Kristin kostiumas buvo iš Nordfjordo regiono, kuris yra vakariniame Norvegijos krante. Larsas Olavas pasipuošė kostiumu iš rytinės Norvegijos Telemarko regiono. Abu kostiumai šventiniai, dabinti sidabriniais papuošalais. Įdomu tai, kad Norvegijoje 60 procentų moterų ir 10 procentų vyrų turi asmeninius tautinius kostiumus, kuriuos dėvi vestuvių, Kalėdų, krikštynų, dermavonių, nepriklausomybės dienos ir kitomis svarbiomis progomis“, – dalijosi mintimis projekto įvyvendintoja ir edukacinės knygos „Siūlo kelias“ autorė Marija Kajotienė.

Darbštumas slypi genuose

Senieji amatai reikalauja didelio susikaupimo ir kruopštumo: kiekvienas judesys turi gilią prasmę. „Pabendravę su gyvosios parodos lankytojais supratome, kad esate labai darbšti ir kantri tauta. Iš istorijos žinome, kad XIX amžiuje austi mokėjo beveik kiekviena moteris, ir nors dabar už lango XXI amžius, o amatai užima kuklesnę gyvenimo dalį, visoms parodos lankytojoms puikiai sekasi dirbtuvėse. Manau, darbštumas užkoduotas jūsų genuose“, – pasakojo Terje Planke iš didžiausio Norvegijos kultūrinės istorijos muziejaus Osle „Norsk Folkemuseum“.

Larsas Olavas Murenas suprato, kad lietuviai su malonumu gali dirbti ilgas valandas, o kuklinasi tik tuomet, jei nežino, kaip tiksliai anglų kalba suformuluoti klausimą. Vis dėlto atmosfera buvo tokia šilta, kad visi barjerai buvo nugalėti su šypsena. „Tokie projektai yra labai svarbūs šiuolaikiniam žmogui. Jie leidžia suprasti, iš kur mes atėjome ir kas esame. Pabandžius ir suvokus, koks ilgas ir sunkus tekstilės gimimo kelias, atsiranda pamatinė pagarba mūsų protėviams, ypač tekstilei, kurią dėvime kasdien. Juk prie jos net šiandien yra daug dirbama“, – sako viešnia iš Sandanės Anne Kristin Moe.

Projekto partneriai iš Norvegijos pabrėžia paradoksą: kalbos, kad seniaji amatai visiškai prarado aktualumą, neatitinka tikrovės. Didžiulis lankytojų susidomėjimas rodo kitką – norvegai ir lietuviai vertina senuosius amatus ir nori tapti artimesni su savo protėviais.

Visi, kurie nespėjo apsilankyti gyvojoje parodoje, dar turi galimybę pažinti siūlo kelią. Iki balandžio mėnesio paroda eksponuojama Pavirvytės dvaro sodybos dvarininko name, o vėliau ekspozicija bus perduota šio projekto partneriams Krikštėnų kaimų bendruomenei ir lauks lankytojų Ukmergės kultūros centre.

APIE PROJEKTĄ (Nr. EEE-LT07-KM-01-K-017)

  • Tikslas: rekonstruoti, keistis ir skleisti tradicines tekstilės amato žinias Lietuvoje ir Norvegijoje.

  • Veikla: Norvegijos avių vilnos ir Lietuvos lino produkcijos tyrimas per mokslo ir fizikinių procesų prizmes ir inovatyvaus produkto – mobilios, gyvos, atviros, edukacinės parodos – sukūrimas. Projekto metu bus siekiama ištirti abiejų šalių tradicines priemones ir archajiškus praktinius gamybos metodus šioje srityje. Taip muziejų artefaktų tyrimas ir praktinės amatininkų žinios bus sujungtos pasitelkus istorinės rekonstrukcijos metodikas.

  • Laukiami rezultatai: visas tiriamasis ir rekonstrukcinis procesas viešinamas tam skirtame tinklaraštyje 3 kalbomis (lietuvių, anglų, norvegų), inicijuojamos diskusijos interneto erdvėje, siekiant mokyti ar keistis idėjomis, žiniomis. Taip projekto produktas kuria papildomą kokybišką alternatyvą menui, kultūrai, žinioms perteikti ir kultūros turizmui plėtoti, taip pat suteikia galimybę netradicinėje aplinkoje prisiliesti prie gyvosios istorijos, užtikrina domėjimąsi socialine, kultūrine, menine ir gamtine savo krašto aplinka.

Vertė: 132 467,73 Eur.