Po dviejų metų atkaklaus darbo Norvegijoje, Sandanės miestelyje, vasario 24-26 dienomis „Nordfjord Folk Museum“ startavo gyvoji paroda pagal tarptautinį lietuvių ir norvegų projektą „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros“. Jis skirtas atgaivinti lino ir vilnos apdirbimo istoriją. Pirmieji dulkes nuo užmarštin grimztančių senųjų amatų nubraukė Norvegijos moksleiviai, kurie dovanų gavo ir vienos iš projekto rengėjų, Marijos Kajotienės išleistą knygą – „Siūlo kelias. Tekstilės gamybos tradicijos Lietuvoje ir Norvegijoje XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje“.

Jau netrukus, kovo mėnesį, kai paroda atkeliaus į Lietuvą, visi norintieji prisiliesti prie senųjų amatų istorijos, taip pat galės nemokamai gauti edukacinę knygą. Šiuolaikiniam žmogui tai – savotiškos durys, kurias pravėrus bus galima pajusti, kuo gyveno mūsų protėviai ir suprasti, kaip kiekviename siūle jie išaudė savo tradicijas, patirtį ir jausmus.


Parodos kūrėjų komanda

„Pirmąją parodos dieną ją aplankė vaikai iš trijų Sandanės miestelio ir apylinkių mokyklų: iš viso – 6 grupės paauglių. Jiems pristatėme mobilią edukacinę parodą su visais etnografiniais lino ir vilnos apdirbimo įrankiais ir iliustruotais informaciniais stendais. Knygos autorė M. Kajotienė su Oslo muziejaus „Norskfolkmuseum“ edukatoriumi Larsu Olavu Murenu buvo parodos gidai, o audėjos Janina Svetlikauskienė ir Dalia Banišauskaitė iš Krikštėnų kaimo bendruomenės demonstravo bei leido išbandyti jauniesiems lankytojams visus įrankius ir paliesti medžiagas. Viename iš muziejaus etnografinių namukų vyko ekskursija apie siūlų dažymą augalų pagalba”, – pasakoja Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos vykdomoji direktorė Agnė Žilinskaitė.

Sandanės parodos programoje buvo numatyta ir paskaita, kurios metu M. Kajotienė papasakojo apie projektą, parodą bei knygą. Tam, kad visi laukiantieji premjeros Lietuvoje galėtų jau dabar pajusti parodos dvasią ir sužinotų daugiau apie istorinę knygą, parengėme išskirtinį interviu su knygos autore M. Kajotiene.

Ar reikia būti istorijos žinovu, kad į rankas paimtum Jūsų knygą? Ji skirta amatininkams ar kiekvienam lietuviui?

Ši knyga yra pažintinė priemonė šiuolaikiniam žmogui susipažinti su senoviniu tekstilės gamybos amatu, apimančiu ilgą apdirbimo kelią nuo augalo ar gyvūno iki lininio ar vilnonio audeklo. Esminė šio leidinio idėja – išsaugoti ir pristatyti senovinį tekstilės gamybos amatą Lietuvoje ir Norvegijoje bei atskleisti įdomiąją jo pusę plačiajai visuomenei. Taigi, ji skirta visiems besidomintiems amatais bei praeities kasdienybe, giliomis lino ir vilnos apdirbimo bei naudojimo tradicijomis ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje.


Knygos autorė veda paskaitą

Kuo šios žinios aktualios šiuolaikiniam lietuviui? Ko jis galės pasisemti iš šios knygos? Ar tai pravers jo kasdienybėje?

Šiuo metu tradicinis tekstilinių pluoštų apdirbimas ir audimo procesas beveik nebepraktikuojami ir nebepritaikomi žmonių buityje. Dažniausiai muziejuose žmonių matomi ir atpažįstami su audimu susiję prietaisai yra audimo staklės ir verpimo rateliai, o apie visą likusį darbo procesą: koks pluoštas naudotas, kaip jis apdirbamas, kaip gimsta siūlas, kaip jis patenka į ratelį ir į stakles, – dažnas, deja, jau nebežino. Knygoje pateikiama informacija apie kasdienį, naminį tekstilinių pluoštų apdirbimą, verpimą ir audimą bei tam naudotus prietaisus. Šios istorinės žinios yra aktualios tuo, jog šiuolaikiniame pasaulyje itin populiarėja etnologinis ir ekologinis gyvenimo būdas, kai žmogus derina du požiūrius: modernių technologijų ir natūralius rankų darbo produktus. Ši knyga yra puiki priemonė kiekvienam lietuviui sužinoti ir iš užmaršties naujam gyvenimui prikelti prieš daugiau nei šimtą metų gyvavusias audimo tradicijas.

Kokių iššūkių teko įveikti rengiant šią knygą?

Teko prisijaukinti buityje jau nebenaudojamus prietaisus, kurie yra tapę muziejinėmis vertybėmis, interjero detalėmis. Tokie prietaisai iki šiol tiesiog dūla palėpėse. Teko paprakaituoti ir aiškinantis nebevartojamų žodžių reikšmes. Tam tikra prasme jaučiausi istorijos detektyve.

Kokias nuostatas norite pakeisti žmonių sąmonėje apie senuosius amatus ir audimą?

Pirmiausia noriu paneigti, kad tai yra nuobodi, nereikalinga, atgyvenusi veikla, o verpti ir austi gali tik senos kaimo močiutės, ir apskritai amatais, ne tik senaisiais, gali verstis tik pagyvenę, neišsilavinę ar kaimo žmonės. Šiandieninės tekstilės apdirbimo technologijos yra paremtos senomis technologijomis, esminis skirtumas – žmogaus rankų darbą pakeitė technika. Verpimo ir audimo amatai yra klaidingai siejami su močiutėmis. Toks suvokimas yra gajus todėl, kad XX a. antroje pusėje beveik visose nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje užfiksuotos verpėjos ir audėjos yra garbaus amžiaus, tačiau mažai kas žino, jog iki XIX-XX a. sandūros kiekviena jauna mergina turėjo mokėti verpti ir austi, nes tai buvo pagrindinis tekstilės gamybos būdas. Kraičio krovimas ir jo demonstravimas buvo suvokiamas kaip gabumų, meistrystės ir puikios būsimos šeimininkės ženklas. Be to, verpdavo ir ausdavo ne tik moterys, bet ir vyrai, tiesa, pastarieji retai.

Visi norintieji išbandyti audimo amatą ir namo parsinešti edukacinę knygą „Siūlo kelias“, kviečiami sekti naujienas adresu http://makingandgrowing.com. Primename, kad paroda Lietuvoje vyks trijose vietose: Krikštėnuose (Ukmergės r.), Mažeikių rajone, viename iš dvarų ir Kaziuko mugėje, kuri tradiciškai šurmuliuos kovo 3-5 d. Vilniuje.










Dvejus metus trunkantis projektas finansuojamas pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimo programą.

APIE PROJEKTĄ (Nr. EEE-LT07-KM-01-K-017)

Tikslas: Rekonstruoti, keistis ir skleisti tradicines tekstilės amato žinias Lietuvoje ir Norvegijoje.

Veikla: Norvegijos avių vilnos ir Lietuvos lino produkcijos tyrimas per mokslo ir fizikinių procesų prizmes ir inovatyvaus produkto – mobilios, gyvos, atviros, edukacinės parodos – sukūrimas. Projekto metu bus siekiama ištirti abiejų šalių tradicines priemones ir archajiškus praktinius gamybos metodus šioje srityje. Taip muziejų artefaktų tyrimas ir praktinės amatininkų žinios bus sujungtos pasitelkus istorinės rekonstrukcijos metodikas.

Laukiami rezultatai: Visas tiriamasis ir rekonstrukcinis procesas viešinamas tam skirtame tinklaraštyje 3 kalbomis (lietuvių, anglų, norvegų), inicijuojamos diskusijos interneto erdvėje, siekiant mokyti ar keistis idėjomis, žiniomis. Taip projekto produktas kuria papildomą kokybišką alternatyvą menui, kultūrai bei žinioms perteikti ir kultūros turizmui plėtoti. Taip pat suteikia galimybę netradicinėje aplinkoje prisiliesti prie gyvosios istorijos, užtikrins domėjimąsi socialine, kultūrine, menine ir gamtine savo krašto aplinka.

Vertė: 132 467,73 Eur.

Logotipai prie straipsnio